Psichologo patarimai patiriantiems stresą ir nerimą

Prieš skaitant patarimus rekomenduojame tam pasiruošti.


1. Ugdyk pauzę tarp poveikio, minties, jausmo ir veiksmo.

Nerimastingumo užuomazgoje aptinkamas susiliejimas tarp poveikių iš aplinkos pajutimo, jų suvokimo, iš to kylančių minčių, jausmų bei atsakomųjų veiksmų. Puikus pavyzdys būtų įgudusių stalo tenisininkų žaidimas. Viskas vyksta nepaprastai greitai, o smūgių trajektorija ir stiprumas patirties dėka apskaičiuojami automatiškai. Mažinant stresą, jūsų tikslas yra išmokti „išjungti“ esamą patirtį ir laimėti laiko tarp poveikių, kurie kyla iš aplinkos, paties vidaus bei atliekamų veiksmų.

2. Atleisk.

Atleidimas dažniausiai prieštarauja streso akivaizdoje norimam atlikti veiksmui. Kuo daugiau patiriame nerimo ir  streso, tuo daugiau randasi neigiamų emocijų. Nuolatinis pasipiktinimas, atvira arba užslėpta agresija nepriklausomai nuo suvokimo lygio labai apsunkina mūsų sąžinę. Tikras atleidimas visada neša sutaikinimą ir ramybę, tačiau tai yra sudėtingas procesas, todėl plačiau apie jį artimiausiu laiku parašysime atskirą straipsnelį.

3. Pažink tylą.

Kas yra tyla? Lengviausiai patiriama išorinė tyla, kai negirdime mus trikdančių garsų. Tokiai tylai reikalingos tam tikros išorinės sąlygos, kurios ne visada gali būti pasiekiamos. Dar yra vidinė tyla. Tai tokia tyla, kai nepapildome ir nepratęsiame patiriamų išorinių ir vidinių poveikių. Tam nebūtinos jokios specifinės sąlygos, nors pradinių treniruočių metu geriausiai jas kontroliuoti: pasirinkti ramesnes vietas ir atidėti visus darbus.

 
Parašykite
Paskambinkite
Žemėlapis
Apie