Jūsų psichologai Kaune
Gydymasis viltimi
Ar kada nors svarstėte, kodėl vieni žmonės sunkiose gyvenimo aplinkybėse palūžta, o kiti ne tik atsilaiko, bet netgi geba atsitiesti?
Fizikai jau sukūrė metalą, kuris po deformacijų gali atgauti savo pirmykštę formą, jei bus pakaitintas. Tai teikia labai patrauklias galimybes transporto priemonių gamyboje. Ar ne šaunu būtų, jei galėtume atrasti psichologinio „pasirengimo“ priemones, kurios suteiktų šias galimybes ir žmogaus psichikai? Galbūt tuomet būtų galima skirti daugiau dėmesio ir laiko atsparumo didinimui, nei pagalbai iškilus sunkumams? Iš tiesų yra daug parašyta apie žmonių psichologinio „atsparumo gniuždymui“ faktorius bei savybes padedančias atsitiesti po „patirtų deformacijų“. Tačiau yra keli „bet“... Pirmasis – tai, kad žmogus turi nueiti labai ilgą gyvenimo kelią, kad suvoktų savo asmeninį nepakankamumą. Antrasis – po patirtų „deformacijų“, kitaip nei fizikoje su išmaniomis medžiagomis, žmogus nėra kviečiamas kuo greičiau ir lengviau sugrįžti į pirminį būvį. Jam suteikiama galimybė eiti pirmyn.
Kai susiduriame su sunkumais, neretai išgyvename norą grįžti į praeitį. Daug klientų ieško galimybės atlikti praeities patyrimų analizę. Juos veda įsitikinimas, kad traumuojantys praeities išgyvenimai kliudo gyventi šiandienoje. Ilgainiui tampa pastebimi šio požiūrio trūkumai.
1. Praeities įvykių traumuota psichika negeba išlikti objektyvi analizuodama tuos pačius praeities įvykius.
2. Psichika yra linkusi „įteisinti“ savo per laiką susiformavusias silpnybes ir tai nejučia tampa pagrindiniu praeities įvykių analizės motyvu.
3. Ieškoma būdo, kaip greičiau pasiekti nusiraminimą, o ne tikrąjį pokytį, kas sukelia naują įtampą (o būtent to ir vengiama).
4. Praeities analizė reikalauja daug išteklių, kurie neišvengiamai yra paimami iš dabarties gyvenimo.
5. Kol analizuojama praeitis, vyksta šiandienos gyvenimas, kuris po kelių metų vėl gali tapti praeities analizės „objektu“.
6. Neretai „rezultatu“ tampa ne tiek realūs pokyčiai gyvenimo būde, kiek techninis tam tikrų sąvokų (pvz.: „vidinis vaikas“, „paleidimas“, „augimas“) apie save įvaldymas.
7. Gali vystytis egocentriškas mąstymas, o kartais netgi tam tikras pasididžiavimas savo silpnybėmis.
Žymus psichoterapeutas Viktor Frankl, ypatingai daug dėmesio skyręs traumų gydymui, kalbėjo apie būtinybę padėti žmogui sustiprinti vertybių sistemą. Tai padeda atrasti esminį veiksnį, kuris iš tiesų keičia žmogų – prasmę. Sąžinė, anot V. Frankl, yra „prasmės atradimo organas“. Ji kuria vertybių sistemą, kuri padeda atskirti gera nuo blogo, vertingą nuo beverčio. Esame tai, į ką „nusikreipiame“. Pokytis pradeda vykti tuomet, kai suvokiame, jog mums reikia ne atgal, kur jau buvome (praeitis), bet į priekį, kur dar nebuvome (ateitis).
Tada svarbesni tampa klausimai, ko norėtume siekti ir į ką prasminga orientuotis? Savo sąžinėje galime naujai atrasti gyvenimo prasmę. Tam veiksmui padaryti reikalinga viltis. Viltis patikėti tiesa, kad rytdiena gali būti geresnė nei šiandiena.
Viltis gyvena ateityje, o ne praeityje. Viltis žino, kad egzistuoja ne tik tai, ką matome. Juk už posūkio tikrai yra naujas kraštovaizdis. Ir mes tai žinome, nors dar nesame jo pamatę. Iš tiesų gyventi šiandienoje – tai ne tik priimti konkrečias senas ir naujas gyvenimo aplinkybes, bet ir atsisukti veidu į savo tikslą.
Būtent todėl su savo klientais kalbamės apie tai, kas jiems teikia viltį žvelgiant į ateitį, ir siekiame lydėti į naujus, gyvenimą keičiančius tikslus.